mūčelninkas

×mūčélninkas (-nykas), -ė (brus. мyчaльiк) smob. (1) 1. SD145, R, K kankinys: Tas Petras tai tikras mūčelnykas An. Merga Marija kentėjo ... daugesn, neg mūčelnykė DP52. Tave mūčelnykų skaisčiausiasis garbin pulkas Mž84. 2. kankintojas: Kurs mūčija kitą, tas mūčélninkas, kurs pūstija – pūstelninkas J. ^ Eina kap mūčélnykas devintos stacijos Smn.